- valkavoti
- ×valkavóti, -ója, -ójo (l. wałkować) tr. 1. Dkk, Žb dirvą lyginti volu, voluoti: Taigi mat aš ardavau gi, drapavojau, valkavójau Kp. O teip visa: ir pjoviau, ir valkavójau, ir akėjau Vžns. Rugių nevalkavódavo, tiktai vasarojų, bulbas Svn. 2. DūnŽ valku lyginti, kočioti (drabužius): Plonai suverpta, kietai suausta, gilios marios išvelėta, aukštai ant saulės išdžiovinta, aukso valkais valkavota ir mums padovanota LTsIV727. 3. DūnŽ, Up minkyti, maigyti, minkštinti: Tešlą, matyt, mažai valkavójai – pyragai neišsikorėję Škn. Ka valkavó[ja] molį, ka dirba! Krš. | prk.: Valkavók (auklėk, mankštink) i vaikus, kol anie maži, paskuo nėko nebipadarysi Pln. Valkavó[ja] jaunus visaip Pvn. ^ Valkavók gelžį, kol karšta Brs. 4. prk. mušti: Kaip paimsiu šakikotį, kaip pradėsiu valkavot, tai daugiau nereikės muštis! Rdd. \ valkavoti; išvalkavoti; pavalkavoti; privalkavoti; suvalkavoti
Dictionary of the Lithuanian Language.